In the novel, Dorian attacks the portrait and is found as a wrinkled old man with a knife in his heart. In Puipa’s film:
Dorijan walks into a blank, white room. He looks at the portrait, which now looks like a rotting corpse. He does not scream. He does not weep. He simply sits down. The camera pans away. We hear the sound of a knife falling. Then silence.
There is no restoration of beauty. The final shot is the destroyed portrait lying on the floor, and the real Dorijan is nothing but a heap of rags. The film refuses catharsis. It suggests that Lithuania, freshly free, is now staring into the same empty mirror.
Filmas prasideda nuo jauno ir nepaprastai gražaus Doriano (vaidina Benas Barnesas) atvykimo į Viktorijos epochos Londoną. Per daug neatskleidžiant siužeto detalių naujokams, istorija sukasi aplink Doriano susipažinimą su ekscentrišku Lordu Henru (Colinas Firthas). Būtent pastarasis, savo ciniška ir hedonistine filosofija, pasėja grėsmingą sėklą jaunuolio prote: idėją, kad vienintelis dalykas, vertas gyventi, yra jaunystė ir grožis.
Lordas Henris įtikina Dorianą, kad amžinas jaunumas – tai tarsi bulius, kuris turi būti „išmuštas“ bet kokia kaina. Filmas meistriškai perteikia estetinį aplinkos dvelksmą: prabangūs interjerai, brangūs drabužiai, rūkalo debesys ir grakštūs judesiai sukuria iliuziją, jog grožis gali nuslėpti bet kokią blogio apraišką.
Filmą verta žiūrėti dėl vieno esminio elemento – portreto. Filme vaizduojamas paveikslas yra neįtikėtinai šiurpus, tačiau vizualiai stiprus meninis sprendimas. Kai Dorianas neatsargiai ištaria norįs, kad už jį sentų paveikslas, o jis pats liktų amžinai jaunas, jo gyvenimas virsta nesibaigiančiu festinu.
Kino kalba čia tampa ypač iškalbinga. Kuomet Dorianas įsitraukia į nedorus ir gundymo kupinus žygius, paveikslas meniškai „genda“ – atsiranda randai, išgąsdinanti išraiška, atmosfera tampa klaiki. Tai puiki metafora žmogui, kuris, siekdamas išorinio tobulumo, užleidžia savo vidų pūti. Filme šis kontrastas tarp gražaus, jausto Doriano veido ir pozaustos portreto būtybės yra akcentuojamas specialiaisiais efektais, kurie šį kartą ne tik stebina, bet ir kelia antgamtinę baimę.
Oskaras Vaildas, vienas iškiliausių ir paradoksaliausių pasaulio rašytojų, savo vienintelį romaną „Doriano Grejaus portretas“ pavadino stebuklingu veidrodžiu. Kiekvieną kartą, kuomet šis kūrinys adaptuojamas kino ekranams, kyla klausimas: ar įmanoma perteikti tą aksominį estetizmą, dvelkiantį dekadansu ir šiurpų moralinį nuosmukį, kuris taip būdingas Vaildo kūrybai?
Šiandien panagrinėkime vieną žymiausių ir diskusijų sulaukusių ekranizacijų – Oliviero Parkerio 2009 m. filmą „Dorian Gray“.
Valdas Latonas (Dorijan) delivers a chilling, minimalist performance. He does not smile like a charming devil; he stares with the vacant, bored eyes of a man who has exhausted pleasure. His transformation is not from sweet to cruel, but from curious emptiness to absolute void.
Jeigu ieškote visiškai tikslaus romano atspindžio, ši versija gali pasirodyti pernelyg modernizuota arba „holivudiška“. Tačiau jeigu norite pasinerti į estetinę, grėsmę ir paslaptį spinduliuojančią istoriją, „Dorian Gray“ (2009) yra puikus pasirinkimas. doriano grejaus portretas filmas
Filmas – tai savotiškas perspėjimas. Jis byloja apie tai, kad grožis be atsakomybės ir moralės – tai tik kaukė, o portretas – vienintelis teisėjas, kuris niekada nemeluoja.
Jeigu dar nesate skaitę romano, šis filmas gali būti puikus preliudas susipažinti su Oskaro Vaildo genijumi. O jei skaitėte – tai proga dar kartą pasvajoti, ar tikrai norėtume, kad mūsų paveikslai senti už mus.
Ar žiūrėjote šį filmą? Kokia jūsų nuomonė – ar pavyko režisieriui pagauti tobulumo ir irimo dvasią? Palikite komentarą žemiau!
The 2009 film " Dorian Gray " (Lithuanian: Doriano Grėjaus portretas), directed by Oliver Parker, is a dark fantasy-horror adaptation of Oscar Wilde’s classic 1890 novel. It explores the destructive nature of narcissism and the high cost of eternal youth. Plot Summary
The story follows Dorian Gray (Ben Barnes), a naive and strikingly beautiful young man who arrives in Victorian London. He is quickly influenced by the cynical and hedonistic Lord Henry Wotton (Colin Firth), who convinces him that beauty is the only thing worth living for.
When artist Basil Hallward paints a perfect portrait of Dorian, the young man makes a fateful wish: he would give his soul if the painting would age instead of him. His wish is granted, allowing Dorian to indulge in decades of debauchery, cruelty, and crime while remaining physically untouched by time. However, the portrait hidden in his attic transforms into a grotesque reflection of his rotting soul. Key Themes
Aestheticism and Morality: The film emphasizes the conflict between the pursuit of pure pleasure (hedonism) and the moral consequences of one's actions.
The Double Life: Dorian maintains a polished, aristocratic exterior while hiding a monstrous "true" self in the attic—a literal representation of hypocrisy.
The Corruption of Innocence: Lord Henry acts as a "devil on the shoulder," showing how easily youthful innocence can be warped by toxic influence. Comparisons and Adaptations
While there have been many versions, including the acclaimed 1945 black-and-white classic, the 2009 version is noted for its gothic horror elements and more explicit depiction of Dorian's "sinful" life. In the novel, Dorian attacks the portrait and
1945 Version: Famous for its use of sudden color inserts for the horrific portrait.
2009 Version: Focuses more on the visceral horror and the psychological toll of Dorian's immortality.
2021 Version: A modern take reimagining Dorian as a social media influencer obsessed with "selfies". Notable Characters Actor (2009) Dorian Gray Ben Barnes The protagonist whose soul is tied to a portrait. Lord Henry Wotton Colin Firth The mentor who leads Dorian into a life of hedonism. Basil Hallward Ben Chaplin The artist who captures Dorian's beauty and moral downfall. Sibyl Vane Rachel Hurd-Wood
The tragic actress who represents Dorian's lost chance at love.
Štai tinklaraščio įrašo pavyzdys, apžvelgiantis žymiąją Oskaro Vaildo istoriją ir jos ekranizacijas, remiantis populiariais literatūros bei kino tinklaraščių Knygų slėnis Maištinga siela atsiliepimais.
Amžinos jaunystės kaina: „Doriano Grėjaus portretas“ knygoje ir ekrane
Ar kada susimąstėte, kiek paaukotumėte už tai, kad jūsų veide niekada neatsirastų nė viena raukšlelė, o visos gyvenimo nuodėmės liktų matomos tik senstančioje drobėje? Oskaro Vaildo šedevras „Doriano Grėjaus portretas“
jau daugiau nei šimtmetį provokuoja skaitytojus ir režisierius ieškoti atsakymų į šiuos klausimus. Nuo tyrumo iki ydų bedugnės
Istorija prasideda Viktorijos laikų Londone, kur jaunas ir neįtikėtinai gražus Dorianas Grėjus tampa dailininko Bezilio Holvardo mūza. Viskas pasikeičia, kai Dorianas sutinka lordą Henrį Votoną – hedonistą, kurio ciniškos idėjos apie grožį ir malonumus kaipmat užvaldo jaunuolio protą.
Ištaręs lemtingą norą, kad vietoj jo sentų portretas, Dorianas pasineria į paslapčių ir moralinio nuosmukio liūną. Kol jo veidas išlieka nepalytėtas laiko, drobėje slepiamas portretas tampa vis baisesnis, atspindėdamas kiekvieną piktą poelgį. Paveikslai.lt Ekranizacijos: Knygos dvasia vs. Kino vizualika Dorijan walks into a blank, white room
Nors ekranizacijų būta ne vienos (nuo 1910 m. tyliojo kino iki klasikine tapusios 1945 m. versijos), daugiausia diskusijų tinklaraščiuose kelia
2009 m. režisieriaus Oliverio Parkerio filmas „Dorianas Grėjus“ Atmosfera:
Kritikai ir tinklaraštininkai pastebi, kad filmas puikiai perteikia laikmečio estetiką, tačiau knygos gerbėjai dažnai pasigenda O. Vaildo stiliui būdingos „estetikos ir gracijos“. Skirtumai:
Kine kai kurie siužeto akcentai buvo gerokai pakeisti. Pavyzdžiui, filme Sibilos Vein savižudybės motyvai pateikiami kiek kitaip nei romane, o pats Dorianas (vaidina Benas Barnesas) filme yra šatenas, nors knygoje aprašomas kaip auksaplaukis. Interpretacija:
Filmas labiau linksta į mistinę dramą ar net siaubo elementus, bandydamas vizualiai parodyti tai, ką knygoje rašytojas paliko skaitytojo vaizduotei. Kauno diena Kodėl verta pamatyti (ir perskaityti)?
Daugelis tinklaraštininkų sutinka – geriausia pirma perskaityti knygą, kad pajustumėte gilų filosofinį dialogą ir veikėjų psichologiją, o tada pamatyti filmą kaip vizualią interpretaciją. Tai pasakojimas ne tik apie grožį, bet ir apie sąžinę, kurią paslėpti užrakintame kambaryje nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Ar jūs labiau palaikote knygos originalumą , ar filmo vizualumą ? Pasidalykite savo nuomone komentaruose! Ar norėtumėte detalesnio 2009 m. filmo ir knygos skirtumų palyginimo? 10 filmų apie meną ir menininkus - Paveikslai.lt
Štai išsami ataskaita apie Oskaro Vaildo romano „ Doriano Grėjaus portretas
“ ekranizacijas, apžvelgianti svarbiausius filmus ir jų meninę vertę. Ekranizacijų apžvalga
Oskaro Vaildo kūrinys kine atgimė jau daugiau nei 20 kartų. Kiekviena karta istoriją apie amžiną jaunystę ir sielos puvimą interpretavo savaip – nuo klasikinių gotikinių dramų iki šiuolaikinių siaubo trilerių. 1. Klasikinis šedevras: „ The Picture of Dorian Gray “ (1945) The League of Extraordinary Gentlemen